
Eurostato paskelbti preliminarūs 1-ojo ketvirčio statistiniai duomenys parodė, kad infliacijos lygis euro zonoje rugsėjį siekė 3,4 %, o tai buvo daugiau nei rinkos lūkesčiai ir pasiekė 13 metų aukštumas. Didžiosios euro zonos ekonomikos, Vokietija, Prancūzija ir Italija, pakilo atitinkamai iki 4,1 proc., 2,7 proc. ir 3 proc., kurios visos buvo istorinėse aukštumose.
Analitikai mano, kad netipinis ekonomikos atsigavimas po naujos karūnos epidemijos stumia euro zoną iš mažos infliacijos ciklo, kuris truko kelerius metus. Besitęsianti "didelė infliacijos karštinė" yra ne tik pastaruoju metu aukštų energijos kainų rezultatas, bet ir atspindi pasiūlos ir paklausos disbalansą dabartiniame ekonomikos atsigavimo procese, o pasiūlos kliūtys ir toliau didina žaliavų kainas. Infliacija tebėra didelė, kelias į ekonomikos atsigavimą vis dar kupinas netikrumo, o Europos centrinio banko pinigų politikos kryptis kelia susirūpinimą.
Duomenys rodo, kad rugsėjį energijos kaina euro zonoje per metus pakilo 17,4 proc., ne energetikos pramonės produktų kaina per metus padidėjo 2,1 proc., o paslaugų kaina per metus padidėjo 1,7 proc. Tą mėnesį pagrindinė infliacija, neįskaitant energijos, maisto, tabako ir alkoholio kainų, buvo 1,9 proc.
Energijos kainos tą mėnesį buvo pagrindinė infliacijos priežastis. Praėjusiais metais pasaulinis epidemijos plitimas privertė pasaulio ekonomiką "užsidaryti", o tarptautinės energijos kainos smarkiai smuko. Staigus energijos kainų kilimas šiais metais yra bazinio poveikio ir ekonomikos atsigavimo superpozicijos rezultatas, o kartu ir pasiūlos ir paklausos prieštaravimo intensyvėjimas tapo viena iš priežasčių.

Europos Centrinio Banko pirmininkas Lagarde neseniai banko surengtame internetiniame centrinių bankų forume pažymėjo, kad vėjo energijos gamyba Europoje šią vasarą yra palyginti maža, o spragai užpildyti reikalinga tradicinė energija. Tam tikru mastu Europos gamtinių dujų kainos ir toliau kyla, o priklausomybnuo gamtinių dujų yra palyginti didelė. Atitinkamai padidėjo aukštųjų vartotojų pramonės šakų, pvz., trąšų ir maisto pakuočių, kainos.
Ji pabrėžė, kad euro zona išgyvena labai neįprastą atsigavimą. Šis netipinis atsigavimas pasireiškia sparčiu ekonomikos augimu, tačiau pasiūlos kliūtys atsirado per anksti, o infliacija sparčiai atsigavo, kai vėl atsidarė ekonomikos sektoriai.
Analitikai mano, kad pasaulinės gamybos pasiūlos ir paklausos prieštaravimas, kurį sukelia nepakankamos pradinės žaliavos, prastas transportavimas ir vartotojų paklausos padidėjimas, vis dar fermentuojasi. Pavyzdžiui, tikimasi, kad kitais metais pasaulinė paklausa viršys gamybos pajėgumus, o automobilių pramonei iki 2023 m. gali nepavykti gauti pakankamos lustų pasiūlos.
Kasten brzeski, "NL International" Makromokslų departamento vadovas, mano, kad tiekimo kliūtis truko ilgiau nei tikėtasi. Tuo pačiu metu, palyginti su ankstesne pelno maržų mažinimo praktika, siekiant absorbuoti didesnes sąnaudas, gamybos įmonės "atrodo labiau linkusios perkelti dideles išlaidas vartotojams dabar".
Jorgas Krameris, "Commerzbank" vyriausiasis ekonomistas, sakė, kad net jei kitais metais gali sumažėti kylančių kainų spaudimas euro zonoje, ilgainiui infliacija vis dar yra Vokietijos ir visos euro zonos problema.
Europos centriniam bankui, kurio pinigų politikos tikslas – palaikyti kainų stabilumą vidutiniu laikotarpiu, infliacijos pokyčiai ir lūkesčiai euro zonoje turi tiesioginės įtakos jo pinigų politikos sprendimams. Tačiau, nors Europos centrinis bankas rugsėjo pradžioje padidino euro zonos 2021 m. infliacijos prognozę iki 2,2 %, jis vis dar tvirtina, kad dabartinė didelė infliacija yra tik "laikina", ir teigė, kad išlaikys savo poziciją dėl laisvos pinigų politikos.

Europos centrinio banko nuomone, neįskaitant vienkartinio energijos kainų poveikio, bazinio poveikio ir Vokietijos 2020 m. PVM tarifo sumažinimo, pagrindinis infliacijos lygis euro zonoje tebėra žemas ir nestabilus.
Lagarde mano, kad vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu struktūriniai euro zonos ekonomikos pokyčiai, įskaitant naujas paklausos ir pasiūlos tendencijas, ir pokyčiai, kuriuos lėmė perėjimas prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, gali padidinti arba sumažinti infliaciją. Tikimasi, kad euro zonos infliacijos lygis pasieks politikos tikslą per penkerius metus stabilizuotis iki 2 %.
Lagarde sakė, kad netikrumo akivaizdoje Europos centrinio banko pinigų politika yra įsipareigojusi užtikrinti, kad epidemijos metu visi ekonomikos sektoriai gautų palankias finansavimo sąlygas. Pasibaigus epidemijai, Europos centrinis bankas vis tiek priims į ateitį orientuotas gaires dėl politikos palūkanų normų ir turto pirkimo planų, siekdamas užtikrinti, kad pinigų politika padeda euro zonai pasiekti savo vidutinės trukmės infliacijos tikslą.
B. Brzeski mano, kad, atsižvelgiant į didesnį nei tikėtasi infliacijos padidėjimą, Europos centrinis bankas 2022 m. gali sumažinti savo turto pirkimo planą. Kai kurie analitikai taip pat atkreipė dėmesį, kad nors didelė infliacija kelia nerimą, jei Europos centrinis bankas pasitrauks iš laisvos pinigų politikos, jis gali pažaboti ekonomikos atsigavimą paklausos atžvilgiu, paveikti įmonių investicijas ir namų ūkių vartojimą ir netgi sukelti stagfliaciją.
Sužinokite ir įsigykite FRP skydelį, daugiasluoksnį skydelį ir gofruotą lakštą, peržiūrėkite žemiau esančias nuorodas ir susisiekite su mūsų pardavimo inžinieriumiDABAR:
FRP skydelis: https://www.frpexpert.com/frp-panel/flat-fiberglass-sheet/textured-frp-panel.html
Charles
Mob / whatsapp / WeChat:0086 186 3331 5286
El paštas:sales05@frpexpert.com
